1. Apeigos

Tik žodžiai, sparnuoti, lapais pabyra į vėją,
Tik žemė kraują sugers, žemė išdžiuti spėjo,
It savo rankomis, visa kas gyva kviečia,
Keliais į juodąją dirvą, pirštai žarijas liečia...

Atvėrė žaizdą, sruva kraujas,
Viską degina aplinkui ir išvalo ugnis...
Kas išpažysta savo rankomis sukūrtą,
Protu pavergtą apakins širdis...
Ar tai malda, ar tai kelionė
Iš kurios jau niekas niekada nebegryš?
Ar dovanosi savo baimę, nusilenksi prieš
Gyvybę, jei kas jos paprašys?

Tiesiai į dangų, krinta iš rankų,
Tik nespėja akis sužiūrėt...
Kyla it liepsnos, užkeikimai ir burtai,
Tylomis tolimos praeities...
Aidi nuaidi, pavirsta į šaltį,
Sustoja vanduo į ledą...
Tiesiai į dangų, nuo barzdos,
Paskutiniai midaus lašai...

Atvėrė žaizdą, sruva kraujas,
Viską degina aplinkui ir išvalo ugnis...
Kas išpažysta savo rankomis sukūrtą,
Protu pavergtą apakins širdis...
Ar tai malda, ar tai kelionė
Iš kurios jau niekas niekada nebegryš?
Ar dovanosi savo baimę, nusilenksi prieš
Gyvybę, jei kas jos paprašys?

Tik toliai vingiuoti, suteka upem i prada,
Tik menuo veliai numirs, menuo ramybe rado,
Is tyro sulinio, sudrumstos akys sviecia,
Rankos lyg Jievaro sakos, visa kas gyva kviecia...

2. Vedlys

Mane ðaukia tavo ðaknys, tavo verianti tyla,
Margos nugaros gyvaèiø raizgo nuodija mane,
Prakeikimai, laiko upës, lyg akimirka sapne,
Kai prabundi baltos rankos tiesia pirðtus á tave...
Kranklio kelias pavojingas, sparnà rëþiantis aukðtai,
Tu suklupsi jei mirtingas, nemarus juo þengs lengvai,
Spinduliai juodi iðtvinæ, Velino ugnies takai,
Pakeliui á amþinybæ palydës tave vilkai...

Vesk!
Vesk mirtingasai, laumiø takais...
Vesk!
Vesk! prarastasai, norais slaptais...
Vesk!
Vesk pasmerktasai, savæs nepamesk...
Vesk!
Vesk nelemtasai, kelià atrask...

Pabalnoti juodakarciai, akys tryksta ugnimi,
Virs bedugniu tu prajosi jei tikesi savimi,
Gaus ragai anapus toliu, nesuskaitomu ausru,
Spek nugirsti savo varda virs beprotisku gelmiu...
Mano kelias pavojingas, netiketas ir slidus,
Tu suklupsi jei mirtingas, arba tapsi nemarus,
Isvaduoti tavo vejai, tavo laisve sirdyje,
Pakeliui i amzinybe pasiimki ir mane...

Vesk!
Vesk amzinasai, laumiu takais....
Vesk!
Vesk uzburtasai, norais slaptais....
Vesk!
Vesk iðrinktasai, saves nepamesk...
Vesk!
Vesk prakeiktasai, kelia atrask...

3. Šviesa

Prarado savo ramybæ,
iðkerojusià godþiai,
Pripratæ prie savo didybës,
Tusèiai ir nuobodþiai,
Kur traukia tavo keliai?
Kas tavo spindulius audþia?
Kuo dega tavo vaikai?
Kas tavo neprietelius baudþia?

Tyla suspengia ir apkurtina, vilkais staug...
Ið saujos plyðta, dràsko, degina, ir verþias lauk...

Paskubëk!
Kas gi þadina tave?
Kas neregimas tau rankà tiesia?
Paþiûrëk!
Kas taip degina tave?
Nesibaigiantis kelias á ðviesà...

Mojavo ginklai visagaliai,
Ir aðmenys akmená kirto,
Pabiro gilës á dirvà,
Kelionë á neþinià virto...

Sukausto plienu ir apkurtina, vilkais staug...
Ið sapno kyla, tvinsta gyslomis ir ðaukia – jau....

Paþiûrëk!
Tai tik laiko dykuma,
Kam á nebûtá aukoji tiesà?
Paþiûrëk!
Ne akis plaèiai atmerkæs,
Ir atrasi savo kelià á ðviesà....
Atrasi, atrasi, savo kelià á ðviesà...

4. Gyvybės Medis

Mirtis apkabina, ðaknis padabina,
Gyvaèiø nuodais – praeitim pavaiðina,
Uþgauta styga gilumon panardina,
Gyvybe uþgimsta, ir mirtá graudina...

Pradas be vardo, gyvybæ ávaldo,
Pasivys atsilikusá kelià,
Paþadins, prikels iðkerojusià giliai...

Laðas po laðo per gyvenimà neða,
Ðaknimis apsivijusá takà,
Gyvaèiø nuodais patikrinsi galias...

Gimsta á dangø, sakalo akys,
Pamato, ðviesà neregimà,
Palieèia tyliai – ðiurpas nupurto mane...

Trokðta á virðø, rankos lyg ðakos,
Atsispirs, nebelies þemës kojom
Á rasà pavirs, kelias á þemæ sugryð...

5. Sakalo Vaikai

Ðtai èia, paèiam vidury, lauko gale prie tako,
Ðakos veja kelius kiek pasaulis mato,
Tai medis, ið kurio prasideda tavasis kelias,
Sustok, ásiklausyk, ðaknys kankliais velias....

Sakalo vaikai, pakils á dangø juodà skrist....
Sakalo vaikai, pakils á dangø, saulë ðvis....
Sakalo vaikai, pakils á dangø, sparnai ið rankø....
Sakalo vaikai, sakalo vaikai.....

Tai èia, paèiam vidury, kelio pradþioj, prie tako,
Sapne, tai ko tu klausei, viskà jis atsakë,
„Prisësk, savo kelionæ man palik", jis sako,
Paþvelk, tik paklausyk tai bitëmis dûzgia ðakos,

Sakalo vaikai, pakils á dangø juodà skrist....
Sakalo vaikai, pakils á dangø, saulë ðvis....
Sakalo vaikai, pakils á dangø, sparnai ið rankø....
Sakalo vaikai, sakalo vaikai.....

Tai ten, kelio pradþioj, pasaulio vidury,
Sustok, jei uþklydai, lauko pakraðty,
Radai, ko neieðkojai, ko nesupratai,
Paþvelk paèion virðûnën, tai sakalo vaikai...

6. Ąžuolas

Rangosi bedugne ið gelmiø, net vëjai girdi,
Virsta tik akimirkai ji medziu osimu,
Taip gyliai nuodai gyvaèiø sugelia á ðirdá,
Gesta akyse liepsna o sielai neramu...
Driekiasi miskais savu krauju zymetas kelias,
Tolsta plieno pragaras,ir kruvina ausra,
Ðiaurës vëjais verèiasi þirgai bërieji mano,
Is gyvenimo gyvam istrukti nevalia...

Àþuolu àþuolu amþinu àþuolu virski,
Verski mane ðimtaðakiu, þaizdas man uþginki...
Àþuolu àþuolu amþinu àþuolu virski,
Milzinu virski tvirtu, i padanges pakilki...

Proteviu balsais prabyla simtametes veles,
Vejais girgzda medziuose ju nemari giesme,
Kam gi tu Medeine pasirodei man pries mirti?
Kam gi mano suzalota kuna ismainei?
Saknys taip gyliai, gyliai net kankliu rauda girdi,
Rankos i sakas, it dangu remiantys peciai,
Milzinu medziu kerosiu kol pradesiu zilti,
Lauksiu kol is mano toliu vel parjos zirgai...

Àþuolu àþuolu amþinu àþuolu virski,
Verski mane ðimtaðakiu, gyvybe grazinki...
Àþuolu àþuolu amþinu àþuolu virski,
Àþuolu virski tvirtu, virs pasaulio pakilki...

7. Geležinis Vilkas

Maèiau að sapnà, að girdëjau balsus
Mane jie vedë per girias ir miðkus
Tik menesiena ðvietë kalno ðlaitais
Didþiulis vilkas kvietë plieno ðarvais.

Kà pranaðauja ðie neramûs sapnai?
Sakyk, Lizdeika, ko nerimsta vilkai?
Virð Ðventaragio dûmai (kyla) lyg juodi varnai,
Kà man likimas audþia, kà tu matai?

...Kas naktá staugia geleþim vilkai
Kiekvienà akmená sudrebina balsai,
Pilis pasidengia sidabru pilnaty,
Stovës èia miestas – amþiams Lietuvos ðirdy!

Klausyk valdove pranaðystës þyniø,
Gyvenimas tavasis iðrinktas Dievø
Stiprybæ vilko savyje atrast turi
Stovës èia Vilnius – amþiams Lietuvos ðirdy!

...Kas naktá staugia geleþim vilkai
Kiekvienà akmená sudrebina balsai,
Pilis pasidengia sidabru pilnaty,
Stovës èia miestas – amþiams Lietuvos ðirdy!

8. Tai Ne Pabaiga

Ágels, akis uþmerks, ir kadanors nuðvis,
Aukos midum, krauju ir ðermenø gërybëm,
Deglais lydës, iðdegins takelius pirmyn,
Á rato vidury, kur erdvës susipynë....
Tai paskutinë kelionë ið mano kûno,
Bet dar ne pabaiga...

Nedelsk, nebus rytoj iðgarbintø vardø,
Tik toliai kruvini sau iðtakas suranda,
Tau ðmëkla Giltinës nusilenkia þemai,
Ilsëtis po mirties, dëja mums lemta...
Á nebûtá krenta garbus gyvybës rûbas,
Tai dar ne pabaiga....

Dar niekas nesugryþo ið pradþiø pradþios,
Atsiveria dausø ðviesoj jau viskà matæ,
Pritrûks tyla raudoj sugeltos iðminties,
Pas mirtá mes visi tokie panaðûs....
Tai paskutinë kelionë ið mano kûno,
Tai dar ne pabaiga....

9. Įkaitai

(outro)